Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Identity area

Identifier

LT LVIA

Authorized form of name

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Parallel form(s) of name

  • Lithuanian State Historical Archives

Other form(s) of name

Type

  • National

Contact area

Type

Address

Street address

Gerosios vilties g. 10

Locality

Vilnius

Region

Country name

Lithuania

Postal code

03134

Telephone

+370 (8 5) 213 7612

Fax

Note

Description area

History

Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA) yra didžiausia ir svarbiausia archyvinių dokumentų saugykla Lietuvos istorijai nuo XIII a. iki Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo 1918 m. (kai kurių jos sričių 1918 – 1940 m.) nagrinėti.
Senųjų aktų knygų centrinis archyvas (toliau – archyvas) Vilniuje buvo įsteigtas remiantis asmeniniu Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I 1852 m. balandžio 2 d. (sen. stiliumi) įsaku. Įsake nurodyti ir archyvo įsteigimo tikslai – „gavimas iš minėtų knygų turinio žymiai didesnės naudos ir jų išsaugojimas“. Tiesioginė archyvo priežiūra buvo pavesta Vilniaus švietimo apygardos valdybai.
Pagal įsaką į archyvą turėjo būti surinktos senųjų aktų knygos nuo seniausių laikų iki 1799 m. iš Vilniaus, Minsko, Gardino ir Kauno gubernijų. Absoliučią jų daugumą sudarė buv. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvairių valstybinių institucijų dokumentai. Archyvui patalpos pradžioje skirtos valstybiniame name Didžiojoje gatvėje, o kiek vėliau jis perkeltas į uždaryto Vilniaus universiteto pastatą. Realiai archyvas veiklą pradėjo 1853 m. Archyvo vadovais (archyvarais) buvo Nikita Gorbačevskis (1853 – 1879 m.) ir Ivanas Sprogis (1879 – 1915 m.). 1887 m. archyve buvo 23326 senųjų aktų knygos, atskiri inventoriai, ryšuliai.
1872 m. buvo išleistas N. Gorbačevskio parengtas archyvo senųjų aktų knygų Katalogas (apėmė 18243 saug. vnt.), 1929 m. pasirodė I. Sprogio anksčiau parengtas naujas Katalogas (apėmė 12108 saug. vnt.).
1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, buvo evakuota į Rusiją per 50% archyvo dokumentų, t. y. seniausi ir vertingiausi.
1915 – 1918 m. Vilnių buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė. Archyvui vadovavo vokiečių karinės administracijos atstovai. Kaizerinės okupacijos metais archyvas išgyveno „letargo miego periodą“. Rimtesnių nuostolių, atrodo, archyvas išvengė. Pasitraukdami iš Vilniaus vokiečiai archyvus perdavė Lietuvos valdžios žinion.
Dėl karinių veiksmų 1919 – 1920 m. Vilnius, o kartu ir archyvas, ėjo iš rankų į rankas. Tokiomis sąlygomis normalesnis archyvo funkcionavimas buvo neįmanomas. Lenkijos valdžia 1919 m. vasario 7 d. išleido dekretą apie valstybinių archyvų organizavimą. Vilnių tuo metu buvo užėmę bolševikai. Lenkija minėtame dekrete į steigiamų archyvų tarpą įtraukė ir Vilniaus valstybinį archyvą. Archyvo organizavimas buvo pavestas Vaclovui Gizbertui – Studnickiui.
1919 m. rudenį iš archyvo buvo išvežta į Liubliną daug „liublinietiškų dokumentų“ (3518 knygų), atvežtų į Vilnių dar 1887 metais.
Valdant Lenkijai, 1922 m. valstybiniai archyvai perėjo Religijų ir visuotinio švietimo ministerijos jurisdikcijon.
Į Vilniaus valstybinį archyvą buvo įtraukti buv. Vilniaus senųjų aktų knygų centrinis archyvas, bendrasis Vilniaus įstaigų
archyvas, uždaryto M. Muravjovo muziejaus archyvas.
1934 m. Vilniaus valstybiniame archyve buvo sukaupta per 1,3 mln. bylų, leidinių, sąsiuvinių su rankraščiais. Archyvo fondai iki 1934 m. buvo saugomi senuose universiteto rūmuose (Universiteto g. 3 ir 7), Trakų g. 12 (Pranciškonų bažnyčioje), Aušros vartų g. 9.
1934 m. archyvas persikėlė į naujas patalpas Slovackio g. 8 (dabar Mindaugo g. 8).
Kilus Antrajam pasauliniam karui, Vilnių užėmė TSRS kariuomenė. Archyvus iš Vilniaus imta vežti į Tarybų Sąjungą. 1939 m. spalio 14 – 22 d. į Minską išvežta apie 18 vagonų (kitais duomenimis – 14 vagonų) archyvinių dokumentų. Iš Valstybinio archyvo Vilniuje išvežtos visos senųjų aktų knygos ir ryšuliai (apie 20000 saug. vnt.), buv. M. Muravjovo muziejaus archyvas bei kiti svarbiausi dokumentų kompleksai. Archyvui buvo padaryta milžiniška žala.
1939 m. TSRS grąžinus Vilnių Lietuvai, Valstybinis archyvas Vilniuje perėjo Švietimo ministerijos žinion. Jo vadovu paskirtas istorikas, kunigas dr. Juozapas Stakauskas.
1940 m. pradžioje archyve buvo tik 474200 saug. vnt. – archyvo dokumentų išvežimo 1939 m. pasekmė.
1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jos archyvai, pagal egzistavusią tvarką, atsidūrė Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) žinyboje.
Po organizacinių pertvarkymų, 1941 m. pradžioje Vilniuje ėmė veikti Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas, kurio pagrindą sudarė buv. Valstybinis archyvas Vilniuje.
Kilus Vokietijos – TSRS karui, 1941 m. vasarą Lietuvą užėmė vokiečių kariuomenė. Archyvui Vilniuje iškilo didelis pavojus. Tačiau jo vadovo J. Stakausko dėka archyvas per karą faktiškai išliko nepaliestas. Dar daugiau, 1942 – 1943 m., dalyvaujant archyvo atstovui, iš Minsko į Vilnių buvo atvežta apie 20 vagonų archyvinių dokumentų. Taip pavyko susigrąžinti nemažai 1939 m. išvežtų iš Vilniaus istorijos šaltinių.
Pažymėtina, kad J. Stakauskas ir dar keli archyvo darbuotojai, rizikuodami savo gyvybėmis, beveik metus slėpė archyvo patalpose ir išgelbėjo nuo žūties 12 žydų tautybės asmenų.
Po karo archyvų veikloje buvo tęsiama dar 1940 m. pradėta vykdyti sovietų valdžios politika. Lietuvos TSR centriniame valstybiniame archyve Vilniuje ilgą laiką prioritetiniu darbu buvo „operatyvinių organų“ prašymų apie asmenis nagrinėjimas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimas, jos institucijų dokumentų paieškos sistemų sudarymas bei tobulinimas buvo netoleruojamas, ignoruojamas. Netikslingai buvo sunaikinta dalis „mažaverčių“ dokumentų.
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo dalies dokumentų (LDK, Rusijos imperijos, kaizerinės okupacijos laikotarpio), Vilniaus miesto valstybinio archyvo buvo nuspręsta įkurti Lietuvos TSR centrinį valstybinį istorijos archyvą, Etatai įsteigti 1957 m. sausio 1 d.
1960 m. buvo panaikintas archyvo pavaldumas Vidaus reikalų ministerijai. Archyvas tapo atviresnis visuomenei, Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams. Susidarė geresnės sąlygos Lietuvos istorijai tirti, skelbti dokumentus, sudarinėti ir tobulinti įvairių fondų dokumentų paieškos sistemas, organizuoti dokumentų restauravimą ir mikrofilmavimą siekiant jų išsaugojimo, vystyti švietėjišką veiklą.
1963 m. baigtas statyti ir duris atvėrė naujas archyvo pastatas. (dab. Gerosios Vilties g. 10, Vilnius).
Archyvas įsigijo svarbių Lietuvos istorijos šaltinių mikrofilmus iš Rusijos (tarp jų Lietuvos Metrikos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos), Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos archyvų. Išslaptinus buvusius slaptus fondus, nuo 1989 m. visi archyvo dokumentai tapo prieinami visuomenei. 1989 m. pabaigoje archyve buvo 1262880 saug. vnt. (852 fondai).
Sovietų okupacijos metais archyvui vadovavo Polina Nikitina (1957 – 1961 m.), Domas Butėnas (1961 – 1987 m.), Jonas Baravykas (1987 – 1992 m.).
Sudėtingomis sąlygomis buvo pastatytas, įrengtas ir 1990 m. pradėtas naudoti archyvo priestatas. Į archyvą buvo atvežta daug dokumentų, kurie ilgą laiką buvo saugomi neveikiančioje Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje Vilniuje (Trakų g. 9/1). Pagerėjo jų saugojimo sąlygos.
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. atvėrė naujas galimybes archyvo veiklai. Nuo 1993 m. gegužės 28 d. pasikeitė archyvo pavadinimas – jis tapo Lietuvos valstybės istorijos archyvu. Jo darbuotojams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su Kanados, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių archyvais bei jų veikla.
Archyvo dokumentai tapo svarbūs ir buvo intensyviai naudojami tenkinant ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio valstybių institucijų bei piliečių poreikius. Itin išaugo socialinio teisinio, genealoginio pobūdžio paklausimų skaičius. 1992 m. gauti 34448 socialinio teisinio, 284 genealoginio pobūdžio paklausimai. 2005 – 2010 m. išnagrinėta apie 94 tūkst. prašymų dėl juridinius faktus patvirtinančių dokumentų išdavimo.
Žymiai suintensyvėjo skaityklų darbas. 1998 m. atidaryta antra – mikrofilmų skaitykla. Skaitytojų skaičius nuo 200 žmonių 1990 m. išaugo iki 1012 – 2010 m. Vien per 2005 – 2010 m. skaityklose buvo aptarnauti 6135 tyrinėtojai, o jų apsilankymų skaičius sudarė apie 76400. Dokumentų pateikimas skaitytojams per 2005 – 2010 m. išaugo nuo 40,3 tūkst. iki 63,8 tūkst. saug. vnt.
Didelis dėmesys buvo skirtas dokumentų išsaugojimui. Tuo tikslu archyvas organizavo istorijos šaltinių restauravimą, įrišimą, kartonavimą, jų mikrofilmavimą ir skaitmeninimą, vykdė dokumentų apyrašų (jų tarpe Senųjų aktų) tobulinimą, asmenvardžių, geografinių ir dalykinių rodyklių fondams ir apyrašams sudarymą.
2001 m. sausio 1 d. prie Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas. Nepriklausomybės metais iš pagrindų modernizuota archyvo techninė įranga. Neatsiejamais archyvistų pagalbininkais darbe tapo kompiuteriai, šiuolaikiniai dokumentų kopijavimo, mikrofilmų skaitymo aparatai, modernios ryšių priemonės.
Nepriklausomoje Lietuvoje archyvo vadovais yra buvę Jonas Baravykas (1987 – 1992 m.), Laima Tautvaišaitė (1992 – 2010 m.). Nuo 2011 m. gegužės 16 d. archyvo direktorė yra Virginija Čijunskienė.

Geographical and cultural context

Mandates/Sources of authority

Administrative structure

Records management and collecting policies

Buildings

Holdings

Lithuanian State Historical Archives is the main repository of records for the Lithuanian history from the 13th century up to the declaration of the Independence of Lithuania in 1918 (civil registry and vital records up until to ourdays). The records of state institutions, religious communities, popular organizations and families that are maintained in this Archives also reflect the history of Russia, Belarus, Poland, Ukraine, Latvia and other countries.
At the beginning of 2003 there were 1120 fonds. Archives’ holdings cover over 16 000 linear meters.

Archyvo fondai: Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai užima daugiau nei 16 tūkst. metrų lentynų, tai - 1184 fondų, kuriuos sudaro 1341838 apskaitos vienetai, įrašyti į 2348 apyrašus. Archyvas taip pat turi 11085025 kadrus mikrofilmų ir 1241270 suskaitmenintų rašytinių dokumentų vaizdų.
Seniausią ir vieną vertingiausių Lietuvos valstybingumo istorijos požiūriu - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įstaigų dokumentų kompleksą sudaro XV-XVIII a. LDK veikusių įstaigų fondai. Tai LDK kanceliarijos (Lietuvos Metrikos) XIV-XVIII a. knygų mikrofilmai, LDK karaliaus dvarų valdybos (XVI-XIX a.), LDK vyriausiojo tribunolo (XV-XIX a.), LDK iždo komisijos (XVI-XVIII a.), LDK karo komisijos (XVIII a.), įvairių žemės, pilies, magdeburginių, pakamario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacinių teismų (XV-XIX a.) fondai.
Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksą sudaro XVIII a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvoje veikusių carinės Rusijos įstaigų ir organizacijų bei evakuotų į Sovietų Rusiją įstaigų likvidacinių komisijų fondai. Savo svarba išsiskiria Lietuvos vyriausiosios valdybos; Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos; Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijose veikusių valdžios įstaigų, teismų, bankų, iždo rūmų, žandarmerijos ir karinių įstaigų; Vilniaus miesto magistrato, dūmos ir valdybos; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirnkimo; Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų; 1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų dalyvių, politinių bylų tardymo komisijų; Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdirbystės ir valstybės turtų valdybos fondai.
Šiam dokumentų kompleksui priklauso ir Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo istorijai reikšmingi dokumentai, sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose.
Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpio įstaigų (1915-1918 m.) dokumentų kompleksas bene mažiausias archyve - jį sudaro keturi Pirmojo pasaulinio karo metais veikusių įstaigų - Lietuvos karinės valdybos viršininko, Vokietijos Vilniaus srities teismų fondai.
Religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Gausiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos. Šiam kompleksui priklauso ir kitų konfesijų dokumentų fondai: Lietuvos unitų vyskupystės, Vilniaus stačiatikių vyskupystės ir atskirų jos cerkvių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, judėjų religinių, musulmonų (totorių) ir karaimų religinių bendruomenių.
Trisdešimtyje asmenų, šeimų ir giminių fondų, kurių dokumentai apima laikotarpį nuo XV a. iki 1941 m., sukaupti įvairūs dokumentai, atspindintys žymiausių Lietuvos giminių, šeimų, svarbių krašto gyvenimui asmenų istoriją, jų politinę, kultūrinę veiklą. Galima paminėti kunigaikščių Radvilų (1416-1939 m.), Sapiegų (1524-1830 m.), Oginskių (1447-1915 m.), grafų Pliaterių (1501-1905 m.), Tiškevičių (1451-1915 m.) giminių fondus.
Dokumentų kolekcijų (XV-XX a.) kompleksą sudaro 10 archyve saugomų fondų. Vienos kolekcijos suformuojamos kolekcininkų ir perduodamos archyvui kaip dokumentų visuma, kitos formuojamos archyve, pasirenkant vieną požymį. Pažymėtinos Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms (1578-1767 m.), Vilniaus universiteto profesorių dokumentai (1738-1858 m.), įvairių dokumentų kolekcija (1489-1936 m.), Rekašiaus kolekcija (1579-1914 m.).
Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.
Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro XIII-XX a. rašytinių istorijos šaltinių, saugomų Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose, mikrofilmai.

Finding aids, guides and publications

Access area

Opening times

Access conditions and requirements

Accessibility

Services area

Research services

Reproduction services

Public areas

Control area

Description identifier

Institution identifier

UOB

Rules and/or conventions used

Status

Level of detail

Dates of creation, revision and deletion

Language(s)

  • Lithuanian

Script(s)

  • Latin

Maintenance notes

Klaus, Richter

Access points

Access Points

Primary contact

Gerosios vilties g. 10
Vilnius
LT 03134